- irti
- 1 ìrti, ỹra (iñra, ir̃na, ìrsta), ìro intr. 1. griūti, byrėti į dalis: Molis ỹra, suiro J.Jabl. Sutapyk duoną, kad iñra kepant J. Graudi žemė neglaistos ant žambio, ale ìrsta ariant, t. y. skleidžias J. Muilas nedžiovintas lomomis ìrsta, į drabužį trinant J. Karčemos ìrsta pri mūsų M.Valanč. Paminėtina ežero yrančių krantų augalija rš. 2. ardytis, rykšti, leistis iš siūlių: Sermėga ỹra K. Siūlė jau ỹra (irsta) J. Maišas ỹra, grikiai byra, nėr kam ažusiūti (d.) Slk. ^ Ir yra, ir byra, ir dar yra M. 3. SD174 mišti, rigzti, painiotis, krikti: Tada šilas nubunda, visa yra tyla, prasideda pamažu šventa dienos byla A.Baran. Valstiečiai, gausingiausia priešrevoliucinės Rusijos klasė, iro, skilo į sluoksnius sp. 4. gesti, nykti, tižti: Petras ỹra (jo sveikata genda) nu spirito Šv. \ irti; apirti; atirti; iširti; nuirti; pairti; prairti; priirti; suirti; užirti
Dictionary of the Lithuanian Language.